PANIKOS ATAKA : Priežastys, Simptomai ir Gydymas

Kaip elgtis užklupus panikos priepuoliui?

Panikos atakos arba dar kitaip vadinamas, nerimo sutrikimas – ypač dažnas reiškinys ištinkantis iš pažiūros atrodytų sveikus, jaunus ir darbingus žmones. Visgi, nei vienos amžiaus grupės žmonės nėra apsaugoti nuo šių itin nemalonių psichologinių-fizinių reiškinių, neretai užklumpančių netikėtai. Netgi ir energingi, darbingi ir sveikai gyvenantys jaunuoliai ir vyresnio amžiaus žmonės, nerimo priepuolių metu dažnai išsigąsta dėl savo gyvybės ir gerovės. Kadangi teigiama, jog apie 13 % žmonių pasaulio žmonių bent kartą per gyvenimą patirs panikos priepuolį, pravartu kiekvienam iš mūsų žinoti, ką daryti užklupus nerimo priepuoliui. Šiame straipsnyje rasite patarimus kaip elgtis panikos atakų metu – taip pat apžvelgsime ir galimas nerimo atakų gydymo galimybes.

Jei skaitote šį straipsnį, greičiausiai jus ištiko pirmasis panikos priepuolis gyvenime, o galbūt juos patiriate kiekvieną dieną? Užduokite sau klausimą, kokia būna jūsų reakcija kai tai nutinka? Galbūt prasidėjus nerimo priepuoliui išbėgate į lauką? O galbūt sėdite ramiai kamputyje ir laukiate kada tai praeis? Tai natūralios žmogiškos reakcijos kadangi tuo metu mūsų smegenys fiksuoja grėsmę. Taigi, jūs bandote gintis, atsitraukti arba tiesiog bėgti nuo grėsmės. Mūsų reakcija ir elgsena ištikus nerimo priepuoliui yra vienas svarbiausių veiksnių nulemiančių ar šis emocijų proveržis dar labiau suaktyvės ar atvirkščiai, greitai nuslūgs. Natūralu, kad pirmą kartą susidūrus su panikos ataka reakcija dažniausiai nebūna adekvati ir žmogus išsigąsta. Taigi, jis šio patyrimo ypač baiminasi ir pradeda gyventi tarsi kalėjime nuolat galvodamas „kada tai vėl įvyks“? Tačiau šis mąstymo būdas nėra teisingas norint išvengti nerimo priepuolių. Siekiant neišgąsdinti, o atvirkščiai – nuraminti protą, patartina vadovautis ne mus taip dažnai gyvenime vedančia baime, o PASITIKĖJIMU. Apie šią temą daugiau informacijos galite rasti mano vedamame seminare: https://contribee.com/hamsahouse/post/31297; https://contribee.com/hamsahouse/post/31302.

Toliau šiame straipsnyje rasite informaciją kaip tinkamai elgtis panikos priepuolių akivaizdoje. Kviečiu plačiau sužinoti ką daryti užklupus nerimo atakai ir kaip nerimo sutrikimas gydomas.

Ką daryti užklupus panikos priepuoliui?

Žmogus patiriantis šią nerimo sutrikimo išraišką tikriausiai yra girdėjęs begalę įvairiausių patarimų kaip „susidoroti“ su nerimo atakomis. Neretai aplinkiniai sako „tiesiog susiimk“ ir viskas baigsis, „nebūk toks jautruolis“ ir taip į viską nereaguok, „tiesiog nekreipk dėmesio“. Šie patarimai iš tiesų nėra tie, kurie pagelbėtų sunkią minutę nerimo kamuojamam žmogui. Atvirkščiai, žmogus dažnai pasijaučia tarsi bevalis, susimąsto, jog galbūt iš tikrųjų yra perdėtai jautrus ir silpnas, todėl jį užklumpa nerimo priepuoliai. Tačiau su silpnumu tai neturi nieko bendra. Pirmas žingsnis sau padėti yra prisileisti mintį, jog toli gražu neesate silpnas. Atvirkščiai, galbūt esate ambicingas žmogus, kuris kelia sau aukštus reikalavimus, todėl minčių perkrova ir įtakoja jūsų panikos priepuolius.

Egzistuoja ir begalė iš tiesų veiksmingų patarimų kaip tvarkytis su panikos sutrikimais. Toliau rasite pateiktus populiariausius ir dažniausius patarimus, kaip elgtis panikos priepuolių metu. Aptarsiu kiekvieną iš jų ir remdamasi savo klientų bei savo asmenine patirtimi, įvertinsiu kiekvieną metodą UŽ arba PRIEŠ.

Taigi, dažniausiai pateikiamos gairės KĄ DARYTI ištikus NERIMO PRIEPUOLIUI:

1. Sustoti ir įkvėpti.
2. Pasikalbėti su savimi/ naudoti afirmacijas.
3. Sutelkti dėmesį į kitus dalykus/ objektus.
4. Pasikalbėti su artimuoju.
5. Įsivaizduoti save „saugioje vietoje“.
6. Pasivaikščioti ar atlikti lengvą mankštą.
7. Atlikti raumenų atpalaidavimo pratimus.
8. Išgerti raminamųjų.

---

SUSTOTI IR ĮKVĖPTI. UŽ

Nerimo atakų metu dažnai patiriame jausmą tarsi negalėtume įkvėpti, atrodo, dūstame. Suaugę, stresą patiriantys žmonės dažniausiai kvėpuoja krūtine, kas ir taip įtakoja deguonies trūkumą. Panikos priepuolių metu deguonies iš tiesų pritrūksta dar labiau, kadangi kūnas mobilizuojasi kovai su grėsme. Taigi, esu visu 100 % esu už patarimą SUSTOTI IR ĮKVĖPTI. Tačiau įkvėpti reikia teisingai. Patariu naudotis 4-4-8 metodu, kuris reiškia, jog įkvėpiame per 4, sulaikome per 4 ir iškvėpiame per 8. Kadangi, kaip minėjau, dažnas esame pripratęs „kvėpuoti“ krūtine, teisingai įkvėpti reikia per pilvą. Įkvėpiame giliai į pilvą per 4, sulaikome (nekvėpuojame) per 4 ir itin giliai iškvėpiame per 8. Šią seką pakartojame 5 kartus. Gilus lėtas kvėpavimas sumažina pulsą, ko pasekoje, nurimsta visas kūnas.

PASIKALBĖTI SU SAVIMI/ NAUDOTI AFIRMACIJAS. UŽ

Šis punktas, mano vertinimu yra pats svarbiausias siekiant pilnai įveikti nerimo sutrikimą. Mūsų reakcija į tai kas vyksta yra svarbiausias elementas, įtakojantis ar panikos atakos retės ir visiškai išnyks, ar atvirkščiai – kartosis ir vis dažnės.

Faktas, tas, jog panikos priepuolių simptomai iš tiesų yra labai įtikinantys ir verčiantys suabejoti savo sveikata bei gyvybe. Tačiau, kiekvieną kartą su tuo susidūręs žmogus įsitikina, kad pavojus gyvybei negresia ir, kad jis iš tiesų yra sveikas. Be abejo, visuomet turime galimybę rinktis ką sau sakyt ir kaip apie save galvoti. Jei nerimo priepuolių metu visuomet imsime „panikuoti“ ir galvosime, jog tikrai mirsime ar nualpsime, nerimo atakos tik dažnės ir sunkės. Mūsų tinkama reakcija ir ištarti sau žodžiai bei frazės gali ne tik tuojau pat nutraukti nerimo ataką, bet ir visiškai įtakoti jų išnykimą. Todėl, visuomet esu už tai, jog tinkamai su savimi pasikalbėtume ar panaudotume tinkamas afirmacijas. Savo klientams dažnai patariu naudoti afirmacijas „Aš ramus. Aš sveikas. Aš saugus“. Jas ištarti sau galima keletą kartų. Šie žodžiai paprasti, bet stebuklingi. Žodžio galia mūsų gyvenime nulemia ypač daug. Plačiau apie vidinio dialogo reikšmę sveikime galima rasti mano vykusio seminaro įrašuose: https://contribee.com/hamsahouse.

Apie žodžio galią kalbu ir naujausiame „JOGA IR AJURVEDA“ žurnalo leidinyje:

SUTELKTI DĖMESĮ Į KITUS DALYKUS/ OBJEKTUS. UŽ IR PRIEŠ

Trumpalaikėje perspektyvoje tai veikia efektyviai, todėl esu UŽ. Susitelkimas į tam tikrą objektą, daiktą ar vaizdinį iš tiesų gali padėti nerimo priepuolių metu. Galime pasirinkti vaizdinį, ir imti jį analizuoti, arba galime pasirinkti daiktą, ir apžiūrinėti, tyrinėti kokios jis spalvos, šiurkštumo, formos. Tai suveikia tarsi įsižeminimas, tuomet kai jaučiamės nestabilūs ir atitrūkę nuo realybės.

Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai nėra efektyvu, kadangi taip atitraukiame dėmesį nuo to, kas svarbu – savęs. Todėl, esu ir dalinais PRIEŠ dėmesio nukreipimo metodą, kadangi nerimo sutrikimai mus kaip tik „verčia“ atsisukti į save ir pasigilinti į tai ką jaučiame ir kas su mumis vyksta.

PASIKALBĖTI SU ARTIMUOJU. UŽ IR PRIEŠ

Pasikalbėti su kažkuo artimu ar žmogumi kuriuo galime pasitikėti visuomet yra gerai. Ypač tai veikia panikos atakų metu, kuomet neretai puolame skambinti artimam žmogui ir pajuntame, jog visa panika tarsi išgaravo. Tai suveikia tarsi ankščiau minėtas, dėmesio nukreipimo metodas. Tačiau iš tiesų, tai suveikia labai apgaulingai, kadangi ilgainiui tarsi tampame priklausomi nuo kitų žmonių. Žmogus pradeda jaustis nebe saugiai jei yra ne vienas, arba jeigu sunkią minutę niekas neatsako į jo skambutį. Tai sukelia dar didesnį nerimą, todėl nerimo priepuolių metu patarčiau stengtis kuo labiau atsiremti į save, o ne į kitą asmenį. Tiesa, panikai pasibaigus, iš tiesų pravartu kažkam paskambinti ar su kažkuo pasikalbėti apie savo patirtį ir tai kas įvyko – tai suveiks kaip terapija.

ĮSIVAIZDUOTI SAVE „SAUGIOJE VIETOJE“. UŽ

Šis metodas iš tiesų efektyvus ir sveikas netik patiriant panikos priepuolius, bet ir apskritai siekiant harmonijos kasdienybėje. Žmonėms turintiems gerą vizualinę atmintį tai pavyksta ypač lengvai, neretai iš klientų girdžiu, jog jiems mintyse nesunku susikurti savo saugią vietą. Vėliau jie tą vietą mintyse tarsi „nusifotografuoja“ ir prireikus į tą vietą nusikelia sekundžių greitumu. Medituojantys žmonės į tokias „ramias, saugiau vietas“ nusikelia ir dažniau, o tai ypač sveika mūsų psichikai.

Susikurti savo „saugią vietą“ galite ir jūs – tiesiog užsimerkite, prisiminkite ar įsivaizduokite vietą, kurioje jaučiatės ramus ir saugus. Tai gali būti gamta, miškas, paplūdimys – galite netgi jausti saulės šilumą ar vėjo ošimą, taip šia vietą tampa lengviau išsaugoti atmintyje. Šią vietą ir vaizdinį užfiksuokite ir kitą kartą prireikus, tiesiog užsimerkus „pateksite“ į tą vietą.

PASIVAIKŠČIOTI AR ATLIKTI LENGVĄ MANKŠTĄ. UŽ IR PRIEŠ

Ilgalaikėje perspektyvoje mankšta, pasivaikščiojimas gamtoje ar bet kokia fizinė veikla yra privalumas. Kasdien lengvai pasimankštinti, ypač gamtoje, yra labai sveika ir veikia raminančiai. Tačiau, pulti mankštintis ar bėgti į lauką sportuoti vien dėl to, kad jus ištiko panikos ataka, iš tiesų nepatarčiau. Kartais žmonės imasi intensyvaus sporto tarsi bandydami „nugalėti“ nerimo sutrikimus ir jo išraiškas. Tačiau neretai tai tik sukelia spaudimą ir suintensyvina paniką. Ko pasekoje, nerimas tik padidėja. Kartais fizinė veikla suveikia kaip jau minėtasis dėmesio nukreipimo metodas, bet tai neišsprendžia jūsų psichologinių problemų. Todėl sportuoti palanku, tačiau tai nėra tinkamas momentinis nerimo sprendimo būdas.

ATLIKTI RAUMENŲ ATPALAIDAVIMO PRATIMUS. UŽ

Kiekvienas nerimo sutrikimo epizodas visuomet yra lydimas raumenų įtampos. Raumenų atpalaidavimo technikos gali padėti kūnui atsipalaiduoti, o tai savaime padės nusiraminti ir protui.

Progresinio raumenų atpalaidavimo technika yra ypač efektyvi siekiant atsipalaiduoti ir palengvėti nerimo simptomus.

Turime įtempti ir vėl atpalaiduoti įvairius kūne esančius raumenis:

1. Galite pradėti nuo pečių, kur dažniausiai kaupiasi įtampa.
2. Įtempkite pečių liniją ir laikykite įtempę 5 sekundes.
3. Tuomet staiga atpalaiduokite raumenis.
4. Palaukite 10 sekundžių ir tuomet pereikite prie kito raumens ar raumenų grupės.

IŠGERTI RAMINAMŲJŲ. PRIEŠ

Dažnai panikos atakų ištikti žmonės pasikliauja raminamaisiais tarsi vieninteliu patikimu situacijos sprendimo būdų. Patarčiau raminamųjų vengti, kadangi tampame priklausomi nuo jų sukeliamo „saugumo jausmo“. Dažnai raminamieji net nespėja suveikti, o žmogus sako, jog jų išgėręs iškart pasijautė geriau. Ilgainiui tai tampa priklausomybe ir be vaistų žmogus nebesijaučia saugus, o juos vartodamas dažnai neieško jokių kitų išeičių ir nesigydo giluminių nerimo priežasčių.

Nerimo priepuolių gydymas

Neretai šiais laikais panikos sutrikimai gydomi medikamentiniais vaistais ir tikimąsi visiško pasveikimo. Tačiau vaistai labai dažnai nepadeda ir neišsprendžia nerimo priepuolių. Geresniais už cheminius vaistus dažnai būname mes patys sau, žinodami kaip sau padėti ir gilindamiesi į savo vidų. Visi anksčiau aptarti panikos atakų įveikimo metodai tinkami savipagalbai nerimo priepuolių metu – dažnai pasitarnauja mums labiau nei antidepresantai. Viskas ką darome dėl savęs ir visas sau skirtas laikas gydo mus savaime.

Būkime sveiki. 💙

Strapsnio autorė: Asta Asteen

---

Aš Galiu Tau Padėti – susisiek su manimi. 💙

Straipsnio autorė: Esu Asta Asteen – mentorė, kūno ir sielos terapeutė, hipnoterapeutė, transformacinių įrašų kūrėja, HAMSA HOUSE namų įkūrėja. Vedu konsultacijas žmonėms norintiems įveikti panikos atakas, nerimą, depresiją, įvairias baimes, fobijas, priklausomybes, kenčiantiems nuo kūniškų susirgimų ir sielos skausmo – nerandantiems savo kelio arba praradusiems save. Konsultacijų metu dirbame pagal mano suformuluotą “TRANSFORMACINĘ” greito pokyčio metodiką, kuri efektyviai padeda įveikti emocines problemas bei išsiugdyti naujas savybes laimingam ir pilnaverčiam gyvenimui. Stengiuosi žmonėms padėti į gyvenimą pažvelgti kitaip – visi esame apdovanoti ir esame nusipelnę gyventi tokį gyvenimą kokio trokštame. Kartu su konsultacijomis taikau hipnozę Kaune, kurios dėka emocinės problemos sprendžiamos sparčiai greičiau nei pasitelkus bet kurį kitą psichoterapijos metodą.

https://www.hamsahouse.lt/apie-mane/

https://www.hamsahouse.lt/kuo-galiu-padeti/

Šaltiniai:

https://www.verywellmind.com/what-to-do-after-a-panic-attack-2584267
https://www.medicalnewstoday.com/articles/321510#methods
Muscle Relaxation to reduce stress