Panikos atakos – Kaip suvaldyti?

Panikos atakos – Kaip suvaldyti?

September 7, 2020 5 By asta

Panikos atakos. Kas tai?

Panikos atakos tai viena nemaloniausių patirčių, galinčių užklupti kiekvieną iš mūsų visai netikėtai. Panikos ataka pasireiškia negalėjimu kontroliuoti situacijos, baime mirti ar išprotėti. Ją lydi eilė simptomų – skausmas ar maudimas krūtinėje, padidėjęs prakaitavimas, oro trūkumas, pagreitėjęs pulsas, silpnumas, pykinimas, galūnių tirpimas ar dilgčiojimas. Pasauliniais duomenimis, net 6 mln gyventojų vien Jungtinėse Amerikos Valstijose serga šiuo nerimo sutrikimu. Tuo tarpu, net 62 % JAV populiacijos kovoja su bet kuria nerimo forma.

Nerimo sutrikimų spektras platus – tai generalizuotas nerimo sindromas, agorafobija, potrauminis streso sindromas,  obsesinis kompulsinis sutrikimas, sociofobija, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, specifinės fobijos ir jau minėtas panikos sutrikimas. Panikos sutrikimas pasireiškia panikos atakų forma, su kuriomis moterys susiduria net du kartus dažniau nei vyrai.  Panikos atakos dažniausiai užklumpa darbingo amžiaus, 30-44 amžiaus moteris.

Kaip atpažinti panikos ataką

Panikos atakos simptomai gali būti labai įvairūs, vieniems žmonėms jie pasireiškia stipriau ir platesniu spektru, kitiems lengviau. Iš tiesų, panikos priepuolis dažnai savo simptomatika panašus į širdies smūgį, dėl to žmonės išsigąsta ir galvoja, kad mirs. Ypač, jei žmogus su panikos priepuoliu susiduria pirmą kartą.

Atpažinti panikos priepuolį galime iš šių simptomų:

  • Aštrus ar badantis skausmas krūtinės plote, dažniausiai per vidurį
  • Padažnėjęs kvėpavimas ir širdies plakimas
  • Dusulio jausmas ir sunkumas įkvėpti
  • Galvos svaigimas ir koordinacijos sutrikimai
  • Drebulys, prakaitavimas ir pykinimas/šleikštulys
  • Galūnių tirpimas ar skausmas
  • Mirties baimė, baimė išprotėti

Panikos ataka gali trukti tik keletą minučių, bet gali tęstis ir pusvalandį, priklausomai nuo jos sunkumo. Kartais panikos priepuolio simptomai būna labai švelnūs, sakykim, tik pasireiškiantis galvos svaigimas su koordinacijos praradimu ar baime. Tačiau, nekreipiant dėmesio ir nesiaiškinant pojūčių priežasčių ateityje dažniausiai panika pasireiškia pilnu spektru.

Stipri panikos ataka

Moksliniai statistiniai duomenys rodo, jog apie 14% žmonių bent kartą per savo gyvenimą patiria panikos atakos priepuolį. Panikos atakos dažnai prasideda lengvais įspėjamaisiais signalais, tačiau negydomos jos turi tendenciją stiprėti ir dažnėti. Priepuoliai vidutiniškai trunka nuo 15 iki 20 minučių, pradžioje jie gali būti lengvesni, tačiau jų negydant priepuolių trukmė gali ilgėti. Vis dėl to, stipri panikos ataka mus gali užklupti netikėtai – tai byloja apie gilų vidinį konfliktą.

Atsakymai dažniausiai slypi pasąmonėje, todėl būtina kreiptis į specialistus ir aiškintis panikos priežastis. Staigi stipri panikos ataka mus gali užklupti dėl intensyvaus nerimo, kurį ilgą laiką ignoruojame ir stengiamės jį nustumti į šalį.

Naktiniai panikos priepuoliai

Panikos atakos dažniausiai žmones užklumpa dienos metu, bet sunkėjant nerimo formai galimi ir naktiniai panikos priepuoliai. Tuomet sutrikdomas naktinis miego režimas, žmogus atsikelia nepailsėjęs, kas dar labiau didina nerimo pasireiškimą. Ir viskas vyksta lyg užburtame rate. Žmogus sukasi tame pačiame nerimo rate, negydant panikos atakų jos išsivysto į sunkų panikos sutrikimą, kuomet baiminamasi pačių panikos priepuolių. Žmogus baiminasi artėjančios panikos atakos, apriboja savo socialinį gyvenimą ir kasdienes veiklas. Įstringa nesibaigiančiame baimės ir nerimo rate.

Panikos atakos priežastys arba kodėl patiriame panikos atakas

Panikos atakos priežastys kiekvienam asmeniui yra individualios. Dažniausiai tai psichologinės priežastys – užslėptos emocijos, patirtys ir išgyvenimai, nevaldomai prasiveržiantys visu galingumu. Didelę įtaką daro konfliktai ir netektys šeimoje, darbo ar gyvenamosios vietos keitimas arba neišspręstos ir iki galo neišgyventos praeities netektys ir konfliktai.

Rūkymas ir panikos priepuoliai

Nors žmonės rūkymą dažnai pasitelkia kaip priemonę nerimui įveikti, tai visgi yra tik saviapgaulė. Rūkymas neretai tik paskatina panikos atakų išsivystymą ir yra viena iš priežasčių joms pasireikšti.  Rūkymas yra tik momentinė priemonė nerimui pašalinti, kadangi rūkymo metu trumpam išsiskiria didesnis dopamino kiekis, žmogus jaučią malonumą, todėl jam atrodo, kad įtampa bent trumpam sumažėja.  Tačiau išsivystant stipresniam tabako poreikiui nerimas tik sustiprinamas, kadangi cigaretėje esantys chemikalai veikia priešingai nei norėtume, jie priverčia širdį plakti greičiau, dėl to padidėja kraujo spaudimas ir tuo pačiu nerimas. Nors rūkymas mums neretai asocijuojasi su nusiraminimu, tyrimai rodo, jog nerūkantys žmonės jaučia mažiau nerimo ir streso.

Apskritai, depresiją ir nerimą išgyvenantys žmonės statistiškai dažniau linksta į žalingus įpročius, kaipo rūkymas, kurie deja atneša tik atvirkštinį efektą. Žalingi įpročiai tik paskatina nerimo ir panikos atakų vystymąsi, kadangi tokiu būdu išderinama normali nervinės sistemos veikla, vystosi priklausomybės. Todėl asmenims turintiems nerimo sutrikimų patartina vengti svaigalų, tabako ir perdirbto maisto.

Menopauzė ir panikos atakos

Menopauzė yra viena iš priežasčių kodėl patiriame panikos atakas. Vidutinio amžiaus moterims neretai tenka susidurti su panikos atakomis, nors šiame amžiaus tarpsnyje, savimi pasitikinčios moterys to tikisi mažiausiai. Panikos sutrikimo atsiradimas yra susijęs su hormonų pusiausvyros pokyčiais organizme. Moterims šiuo gyvenimo tarpsniu pasireiškia daugybė naujų fizinių simptomų. Tačiau šie yra lengviau suvokiami, visgi psichologiniai simptomai atlieka svarbesnį vaidmenį kasdieniniame moters gyvenime, nes labai įtakoja ilgalaikę jo kokybę. Šios būsenos dažnai užklumpa menopauzės sulaukusias moteris: nuotaikų kaita, irzlumas, nerimas, panikos priepuoliai, staigios, nepaaiškinamos baimės ar fobijos, nepasitikėjimo savimi ir bejėgiškumo jausmas, depresija.

Kitos galimos panikos atakų priežastys

Nors panikos atakos dažnai siejamos su emocinėmis problemomis, jų atsiradimą gali paskatinti ir kiti veiksniai, kurie dažnai yra ir papildantys.

  • Tai hormoniniai svyravimai organizme, skydliaukės disfunkcija, kvėpavimo problemos, medikamentų vartojimas, kofeino, nikotino ir alkoholio perdozavimas, netinkama mityba, miego trūkumas, ilgalaikis stresas.
  • Dažnai panikos priepuoliai užklumpa tuos žmones, kurie vaikystėje turėjo griežtus ir reiklius tėvus, arba stokojo meilės, todėl jie yra linkę emocijas laikyti savyje.
  • Slopinamos emocijos vis tiek randa būdą išsiveržti, ir bet kuris fiziologinis faktorius, sakykim, ilgalaikis miego trūkumas, prisideda prie panikos priepuolių atsiradimo.
  • Nualinta nervinė sistema, netinkama priežiūra savo kūnu, būna paskutinis lašas taurėj pripildytoj streso ir neišsakytų emocijų bei jausmų.

Apskritai, vaikystėje traumas ir sunkius išgyvenimus bei emocijas patyrę žmonės linkę suformuoti jautresnę nervinę sistemą, todėl bet koks stresas, fiziologinis ar emocinis, įtaką padaro gerokai greičiau nei stipresnės nervinės sistemos žmonėms. Polinkis į panikos atakas ir panikos sutrikimą taip pat perduodamas ir genetiškai.

Sužinoti ar jūsų kasdienybę užvaldęs panikos sutrikimas galite sužinoti atlikę testą anglų kalba. Sužinokite ar keisti jus užklumpantys pojūčiai yra panikos sutrikimo padarinys: https://www.anxiety.org/do-i-have-a-panic-disorder

Kaip gydyti panikos atakas

Panikos atakos dažniausiai neatsiranda per dieną, todėl ir jų gydymas gali užtrukti ilgesnį laiko tarpą. Svarbiausias faktorius yra norėjimas pasveikti ir dėti pastangas išsiaiškinti kokios priežastys įtakojo jų atsiradimą. Panikos priepuolių gydymas dvejopas – psichologinis ir medikamentinis.

Homeopatiniai vaistai nuo panikos

Panikos priepuoliams sušvelninti bei nervinei sistemai sustiprinti galima vartoti vitaminų kompleksus, taip pat natūralius raminamuosius, kaip valerijonas ar teaninas. Homeopatiniai vaistai nuo panikos tai mūsų gamtos teikiama pagalba žolelių pavidalu – tinka raudonžiedė pasiflora, melisa, apynių spurgai ir jau minėtasis valerijonas. Panikos atakoms suvaldyti trumpesniam laiko tarpui gali būti skiriami ir cheminiai raminamieji vaistai, kurie slopina nerimą ir paniką, tačiau nuo jų vystosi greita priklausomybė. Esant sunkesniems atvejams skiriami antidepresantai. Vienu ar kitu atveju, svarbu kreiptis psichologinės pagalbos, kad kuo greičiau atrastumėte priežastis, dėl kurių ir ištinka panikos priepuoliai bei užklumpa nerimas.

Kaip suvaldyti panikos atakas

Dažnai pastebima, kad žmonės su pasireiškiančiais panikos priepuoliais stengiasi juos ignoruoti ir „suimti save į rankas“, kas tik dar labiau stiprina panikos atakas. Svarbu suvokti, jog su tuo susitvarkyti pačiam gali būti labai sunku ir dažnai neįmanoma.Visgi, sunkią minutę galima pasikliauti greita savipagalba:

Net ir pavykus sau pagelbėti panikos akivaizdoje, jai sumažėjus būtina nedelsiant kreiptis į tuos specialistus, kurie gali padėti. Nerimui, nerimo sutrikimams ir panikai sušvelninti ir įveikti labai pasitarnauja psichologinės konsultacijos, psichoterapija ir hipnoterapija. Tiesa, pastaroji, kaip teigiama moksliniais tyrimais ir statistika, padeda greičiau ir efektyviau įveikti visas emocines ir sveikatos problemas. Hipnoterapijos metu žmogus išlieka pakankamai budrus, tačiau tiesiogiai kontaktuojama su jo pasąmone, todėl greitai išsiaiškinamos ir neutralizuojamos panikos ir nerimo priežastys. Tampama pozityvesniais ir laimingesniais žmonėmis.

Panikos priepuoliams lengvėjant galima į savo kasdienybę įvesti ir papildomų pagalbinių priemonių kaip giluminis kvėpavimas, joga, meditacija ar atitinkama literatūra. Viena skaitomiausių knygų panikos atakų ir nerimo tematika –  „Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių“. Knyga apie panikos priepuolius, jų priežastis ir pagalbą sau dažnai vertinama kaip teigiama pagalba sau. Šią knygą galite įsigyti daugelyje Lietuvos knygynų.

https://www.knygos.lt/lt/knygos/panikos-atakos–issivaduok-is-nerimo-ir-baimiu-be-vaistu/

Kaip padėti panikos metu

Jei susidūrėte su panikos sutrikimu ir kamuojamu žmogumi, tai jūsų artimasis ar draugas, palanku žinoti kaip elgtis netikėtose situacijose. Jei šalia esančiam žmogui artėja panikos ataka, jis jaučia pirmuosius simptomus arba teigia, kad jaučiasi keistai ir kažko bijo, jums patariama išlikti kuo ramesniems. Šalia, su panikos sutrikimu kovojančio žmogaus esančiam asmeniui nerekomenduojama kelti papildomos panikos, nes situacija tik dar labiau suprastės ir šalia esantis žmogus gali patirti dar stipresnę panikos ataką.

Jeigu jums sunku suvokti kodėl patiriame panikos atakas ir kodėl tas vyksta su jūsų artimuoju, bent jau pasistenkite padėti jiems sunkią minutę. Bandymas pasakyti žmogui, kad „nieko nebijok“ ar „susiimk ir būk drąsus“ tik blogina situaciją. Juk panikos sutrikimas yra paremtas iracionalios baimės atsiradimu, kuomet viskas aplinkoje atrodo kaip veiksnys ar „trigeris“ galintis išprovokuoti paniką. Nerimo kamuojamą žmogų patartina padrąsinti, kad jis viską greitai įveiks, kad tikrai nemirs ir jam nieko neatsitiks, kad jis saugus. Saugios aplinkos sukūrimas ir padrąsinimas išties veiksmingas panikos atakų akivaizdoje.

Plačiau apie tai kaip įveikti panikos sutrikimą: http://www.hamsahouse.lt/panikos-ataka-priezastys-simptomai-ir-gydymas/

Būkime sveiki. 🙏


As Galiu Tau Padėti – susisiek su manimi. 💙

Straipsnio autorė: Esu Asta Asteen – kūno ir sielos terapeutė, hipnozės terapeutė, meditacijų kūrėja ir praktikė, marma masažo praktikė, HAMSA HOUSE namų įkūrėja. Vedu konsultacijas žmonėms norintiems įveikti panikos atakas, nerimą, įvairias baimes, fobijas bei priklausomybes. Konsultacijų metu dirbame pagal mano parengtą metodiką, kuri greitai ir efektyviai padeda įveikti emocines problemas bei išsiugdyti naujas savybes laimingam ir pilnaverčiam gyvenimui. Stengiuosi žmonėms padėti į gyvenimą pažvelgti kitaip – visi esame apdovanoti ir esame nusipelnę gyventi tokį gyvenimą kokio trokštame. Kartu su konsultacijomis taikau hipnozės terapiją, kurios dėka emocinės problemos sprendžiamos sparčiai greičiau nei pasitelkus bet kurį kitą psichoterapijos metodą. Žmonėms besistengiantiems atrasti ramybę kasdienybėje taip pat vedu individualius meditacijos užsiėmimus, kurie labai reikalingi streso ir kasdienybės išvargintiems žmonėms. Meditacija padeda nuraminti protą ir kitaip žiūrėti į mus supantį pasaulį.

 

http://www.hamsahouse.lt/apie-mane/

http://www.hamsahouse.lt/kuo-galiu-padeti/

Šaltiniai: https://adaa.org/about-adaa/press-room/facts-statistics